pagailti

pagaĩlti intr. pakilti gailesiui, pasidaryti gaila: Ir man kartais jo pagaĩlsta Rs. Gaĩlti pagaĩlo man vaiko, kad jį žudo J. Pagaĩlo jai mergytės Alk. Ar tau pagailo tėvo dvarelio, žalių rūtų darželio JD1502. O kad manei reikė[jo] išeiti, motušėlei pagailo NS899. Ma[n] tėvelis pagailo JV343. Jaunos dukružės labai pagailo KlvD328. Pagailęs savo giminės, užmirštos ir apleistos, surašė lotyniškai jos darbus S.Dauk. Pagailau jų graudaus dejavimo KN10. | refl.: Miškas žmonių pasigailęs, rasa apsiverkęs A.Baran. Pasigaĩlo ans anos J. Ponui pasigaĩlo, ką anas da turi girnas Tvr. Pagiriomis tetušis pasigailo dukrelės StnD30. Aš to vaiko pasigailaũ Tvr. \ gailti; pagailti